BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žiema visur ir jos tiek daug

Niekas nesikeičia į gerą. Baltą rytą, po šiltų vandens procedūrų, geriu kavą, ,,labioji‘‘ laida sako, kad mirė vienas, du, trys žmonės. Po vėjuotų orų staiposi Maiklas, man visai nepatinka jo šokis. Sako: ,,saugokime gamtą‘‘, tik kad pats jau numiręs. Visai, kaip Šeštadienis, visai, kaip mano sapnas, kuriame skraidžiau virš namų, kaip Kalėdų senelis. Tik va, dovanų neturėjau. Gaila, o gaila. Gal bent vieną kaltę šitaip būčiau išpirkusi.

Pradėjau nebenorėti švenčių, galbūt viskas atsibodo. Negalima nepastebėti, kaip žmonės veikiami pigios komercijos Kalėdas išgyvena dar prieš Gruodžio 24-ąją . Ir aš kalta, kad man šitaip atsitiko. Blizgučiai, šokoladiniai kiškučiai, ak taip, juk ateina jų metai. Kyla prisiminimai iš 2002-ųjų, kai man dar nerūpėjo visokie švenčių šventimai, turėjau dešimt metų ir buvau visai laiminga. Tą žiemą tėvai sugalvojo važiuoti prie jūros,  romantiškųjų šviesų vandens atspindyje pažiūrėti. Vienoje salėje jie sėkmingai šventė, kol man viskas atsibodo ir aš kažkaip ėmiau ir sugalvojau niekam nieko nesakiusi išeiti, gal paieškoti jūros ar dar ko nors. Ir štai aš einu, lyg ir pagrindine gatve, aplink daug ne visai blaivių žmonių ir bengališkų ugnelių. Gražu, tik šalta. Ir aš einu einu, galvoju apie jūrą, kaip prie jos galėtų būti smagu. Ir vis einu kažkur kažkaip, kur daugėja medžių ir jokio jūros ošimo nesigirdi. Tada atsisėdu ant vieno apsnigto suoliuko pamiškėje, šąlu, primenu mergaitę su degtukais, ir nebežinau ką daryti, kur eiti. Galiausiai viskas baigiasi plaučių uždegimu, mamos ašaromis, sugandinta švente ir jūros nematymu. Šiais metais, tą pačią dieną ten grįžtu, tik šį kartą jau be tėvų, pas tave, žiemojanti jūra.

Ir man skambina teta, sako: ,, vakar  mane užpuolė du vyrai, grasino peiliu ir smogė į pilvą, atėmė rankinę. Kai griuvau ant ledu pasidengusios žemės išsibarstė kilogramas saldainių buvęs pirkinių krepšyje. Vienas iš plėšikų prieš pasipustydamas padus juos visus mandagiai surinko…‘‘

Devyniolikta valanda, karštas vynas ir sniego pilni batai: ,,tikra moteris visuomet jaučia pasaulį kitaip, negu įsivaizduoja jos mylimasis‘‘. Aš kaupiu jūsų citatas ir mintis. Viską, kas nesusiję su dabartimi ir artėjančiu atsisveikinimu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Žiema visur ir jos tiek daug”

  1.   falsus rašo:

    Labiausiai patinkantis dalykas Tavo įrašuose - nuoširdumas.

  2.   Varlė Keliauninkė rašo:

    “Viską, kas nesusiję su dabartimi ir artėjančiu atsisveikinimu.”
    Ka reiskia atsisveikinimas…. ??????
    Labai nuosirdus irasas, taciau paskutiniai zodziai vercia nerimauti.

  3.   vynousmirth rašo:

    Tiesiog keletas man brangių žmonių po švenčių išskrenda toli toli, ketina grįžti tik per kitas Kalėdas, o aš negaliu su visu tuo susitaikyti, galimai hiperbolizuoju šį reikalą, bet kai myli, tai myli… nesinori išsiskirti.

Rašyk komentarą