BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

lenktynės

Sėdžiu ant senų, geltonų, raštuotų grindų, nes per dabartinį chaosą ir bandymą atnaujinti namus visos kėdės išneštos, net stalo neliko. Šiukšlyno karalius. O man gaila, nes maža susirangydavau po juo ir slėpdavausi nuo mamos, kai eilinį kartą, eilinę dieną, tekdavo gerti žuvų taukus ar šiaip kokius nors skystus nemėgiamus vaistus. Užversdavau galvą ir mėlynais dažais bandydavau nusipiešti sau dangų, nors flomasteriai nelabai ką tesugebėjo ant kieto ir šiurkštaus medinio paviršiaus. Visada norėjau, jog mano siena, jos tapetai, būtų su jūros, palmių, ir žydro dangaus imitacijomis. Tokiomis, kaip vaikų klinikos laukiamajame. Užsižiūrėdavau, užsisvajodavau ir regis baimė laukiančiai skiepų adatai praeidavo. Nepaisant visko, manieji kambario tapetai buvo balti ir nuobodūs, su nespalvotais gėlių ornamentais, nekeliantys jokių fantazijų. Regis tame kambaryje net žaislai nuobodžiaudavo, o aš atsigulusi ilgai ilgai pirštais vedžiodavau kreivas gėlių linijas ir taip greičiau užmigdavau. Prieš tai susiguldydavau ir užklodavau visus pliušinius žaislus, kokius tik turėjau.

Ant senų, geltonų, raštuotų grindų dar kartą skaičiau knygą, kuri prieš keletą metų man buvo ypatinga, pilna prasmės, cituotinų minčių ir visko visko. Pasirodė, kad prieš keletą metų viskas buvo kitaip, nes šį kartą man taip nebeatrodė. Sėdėjau ir  galvojau, kad tikriausiai būsiu iš jos išaugusi ir pasidarė liūdna, jog daugiau niekada nesuprasiu tos knygos taip, kaip supratau kažkada seniai, ir kaip viskas keičiasi, kaip keičiamės mes ir mūsų požiūris į viską. Kartu ir į save kitaip žiūrime, nors, ko gero, viskas normalu, taip ir turėtų būti, bet vis dar jaučiuosi, lyg būčiau palaidojusi tą knygą, Čarlį ir jo eilėraštį apie įsimylėjusį savižudį. Kartu ir save su senuoju požiūriu, to meto supratimu.

Praeis kiek laiko ir aš vėl nebebūsiu dabartinė aš, visos dabartyje skaitytos knygos man nebesirodys tokios ypatingos ir aš vėl viską pradėsiu iš naujo. ,,Gyvenimas susideda iš nuolatinio augimo‘‘-dar vakar kažką panašaus teko skaityti nuplėšiant sodininkų kalendoriaus lapelį, kuriuos mama kasmet perka, nors nėra jokia sodininkė, net tikro sodo neturi. Ir aš nežinau ką bendro turi sodininkystės patarimai vienoje lapelio pusėje su įvairiomis literatūrinėmis citatomis kitoje, esančiomis po tos dienos skaičiumi, kuris vakar vis dar buvo devynetas, o man regėjosi, kad dar tik penkta. Viskas vyksta, arba nevyksta išvis, bet laikas vis tiek be proto greitai bėga, eina, skuba, kad ir kaip visa tai pavadinsi.

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 komentaras | “lenktynės”

  1.   Raminta rašo:

    Taip. Labai. Ačiū už nuotaiką. Būtent tokią.

Rašyk komentarą