BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

galvoti, negalvoti

Kai tarp mano gėlėtų sienų atsiranda reta nepriekaištinga tvarka, drabužiai nebeguli kas sau, o stalčiai laikinai ėję šiukšliadėžės pareigas pratuštėja, tada man lyg pasaulis prašviesėja, penkias minutes jaučiuosi lyg ir susitvarkiusi gyvenimą, ne vien tik kambarį įsispraudusį tarp keturių sienų.

Vakar man pakabino paveikslą, tokį seną seną, senesnį už mane, kuris ilgai dulkėjo palėpėje  ir slėpėsi po gausiu dulkių sluoksniu. Tipinis peizažas: ruduo, auksiniai medžiai, tekantis vanduo neturintis pradžios ir pabaigos, rūkas, balta balta, geltona geltona. Kai sėdžiu lovoje priešais stovintis didžiulis veidrodis jį atspindi. Geriu rytinę kavą rytinėje lovoje ir turiu į ką žiūrėti. Į save pabodo.

 ,,Mergaite, tu visiškai negalvoji ką darysi, kai baigsi. O laiko tiek mažai, tiek mažai liko‘‘, sako man gatvėje pusę septynių ryto, kai dar tamsu, o viršutinės blakstienos klijuojasi  su apatinėmis, autobusas vėluoja, lauke minus dvidešimt su kažkiek, o žieminė striukė namie kartu su suplyšusia rankove. Nieko nedarysiu, nieko. Best way to travel,  buvo anglų bandomajame ir man norėjosi rašyti apie  best way to disappear, ir kuo greičiau. Kuo greičiau. Nuo žiemos, nuo namų, nuo pareigų, nuo visko, kas būtina baigus, kas toli gražu nepriklauso nuo tavęs, nes kažkas iš aukščiau jau už tave pasirinko. Tai kam dar galvoti. Kam, kam. 

Šventąją keturioliktąją grįžau nuo nelegalaus stogo įraudusi nuo žiemos ir brendžio, o tėvas ir to nesugebėjo. Dvidešimt metų buvo ar nebuvo, dabar nebepasakysi.

Ketvirtą kartą verčiau nebegrįžti.

Šimtadienis atėjo ir praėjo. Oficiali dalis bandė graudinti, o ta kita neapsiėjo be visokių skandalų, dūžimų ir diskusijų apie tai, ar tarp to ir ano buvo seksas tuolete, ar ne. Visi gi mėgsta pašnekėti. Susitvarkei kambarį-susitvarkei gyvenimą. Dabar jaučiuosi labai sena, nes man patiko vienuoliktokas tada, kai rūkėm laiptinėje ir aš vis kartojau, kad nerūkau. Dar sakiau, kad jam tinka būti be akinių, ir kad tinka pussilgiai plaukai, ir ar nešalta būti be marškinių, ir kodėl jam tiek metų, kiek ir man. Ir vis tiek buvau sena, kai taksi pagalba grįžau namo, o vairuotojas penktą ryto neįprastai žvalus ir kalbus šnekėjo, kaip gerai būti jaunam ir iki ryto linksmintis. Aš vis tiek norėjau pasakyti kokia sena jaučiuosi.

Viskas dėl gimtadienio, kuris ne laiku ir ne vietoje. Kaip visada, kalendoriškai palydint žiemą, kuri iš tikro nesitraukia. Pagalvėlės, japoniškas stalas, vynas ir žvakės. Susitvarkei kambarį-susitvarkei gyvenimą. Atšventei gimtadienį-atgavai ramybę.

Ta mergaitė visai apie nieką negalvoja.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “galvoti, negalvoti”

  1.   g rašo:

    , nes ta mergaitė visai apie nieką negalvoja.

  2.   deathblow rašo:

    tu vis geriau rašai, bent jau man taip atrodo. net pavydu kažkiek, kad pats rašiau visai idiotiškai, kai buvau bebaigiantis mokyklą ;)

  3.   rednails rašo:

    aš labai dažnai jaučiuosi sena.

  4.   vynousmirth rašo:

    deathblow, manau, jog po kiek laiko ir aš galvosiu, jog tada ir tada rašiau idiotiškai. Net ir dabar taip dažnai atrodo;) su laiku viskas keičiasi.

Rašyk komentarą