BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

dar vieną kartą , dar vienas pavasaris

Pabudau šeštą ryto, kai už lango tvyrojo tamsa ir lietus, o iš virtuvės sklido rytinis priešdieninis kavos kvapas. Per radiją dienos horoskopus skaitė ypatingai žvalus balsas ir pranašavo žuvims meilės kupiną dieną, kai pavasaris kartu su Penktadieniu ima viršų ir visas hormonų audras prikelia iš letargo, gilaus žiemos miego, ir tyliai tyliai, visai nepastebimai užvaldo.

Apsiverčiau ant kito šono, užsimerkiau, antrą kartą pabudau, kai už lango vis dar buvo tamsu ir vis dar girdėjosi lietus, buvo keista, nes atrodė, jog būčiau miegojusi kelias valandas, ne penkias minutes. Kartais trumpiausias miegas atneša patį ilgiausią sapną, kurio iki galo taip niekada ir neišeina prisiminti. Kartais būdama nepažįstamoje vietoje jauti, jog jau esi čia buvusi ir tada visi praeityje užmiršti sapnai netikėtai ima ir išplaukia į paviršių.

Tokiais tamsiais ir lietingais rytais autobusų stotelėse susitinka vienodo likimo dvyliktokai, kurie jau gali sau leisti nebevilkėti uniformų ir viską ignoruoti, nes liko tik vienas mėnesis su trupučiu iki dvylikos metų kančių ir džiaugsmų galo. Tik aš vis dar mėgstu marškinius susikišti į uniforminį sijoną, nes labai patogu ir baigiasi tas laikas, kai dar kada galėsiu tai padaryti pagal paskirtį, nors, iš tiesų, vis dar nejaučiu ir galbūt nesuvokiu, jog mokyklą baigia ne tik tie, kuriuos užsimiegojusius ir žiovaujančius kiekvieną šiokiadienio rytą gali sutikti autobusų stotelėje, bet ir aš su jais kartu, o tai dažnai atrodo labai netikra.

Kartais gyveni ir supranti, jog būna tokių akimirkų, kai savo pačios gyvenime nesi tas žmogus, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį, negyvena už save, tiesiog plaukia, kur srovė neša, ir nieko nedaro. O horoskopai rašo, daug kalba ir sako, jog žuvys yra per daug atsiribojusios nuo realybės ir gyvena savo susikurtame iliuzijų pasaulyje, dažnai neskiria realybės nuo išgalvotų, nebūtų dalykų.

Pastaruoju metu mintyse rašau sau dvejetus už socialinio gyvenimo neaktyvumą, fizinius negalavimus ir amžiną norą nesikelti iš lovos. Turiu per daug ,,langų”, kurių galo dažniausiai nesulaukiu ir išeinu namo, arba su kuo nors valgykloje geriu arbatą, kuri nuo 50 centų pabrango iki vieno lito su puse, nors mažytis dviejų gurkšnių puodelis ir nepadidėjo. Veidrodinėje valgyklos sienoje gali matyti, kaip atrodai iš šono, gali ilgai kalbėtis apie futbolą, apie tai, kaip visa žiniasklaida mirgėjo nuo lenkų sirgalių pridarytų nuostolių ir taip užgožė Lietuvos pergalę. Gali dalintis planais, gali klausytis, kaip kas ką susiplanavo ir kur atsidurs rudenį. Gali žiūrėti į rudas akis ir prisiminti, ką ryte sakė balsas iš radijo apie iš miego prikeltus jausmus ir svajingą Penktadienį.

Grįžti namo ir lietinga diena pasitraukia, sniego nebėra, o pavasarį atneša kaimynės sode blankiai mėlynuojančios žibutės. Eini per visa tai ir supranti, jog tokiu metu labai lengva susipainioti.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (16) | “dar vieną kartą , dar vienas pavasaris”

  1.   deathblow rašo:

    man dabar keistas laikas, nes liko tik parašyti bakalauro baigiamąjį darbą, ir viskas bus baigta. na, dar po to jį reiks apsiginti, bet tai susiję tik su stresu ir baime, kurie pasieks piką gynimo dieną, ir po to pasitrauks. ir dar bus vienas egzaminas, bet tai irgi tik toks formalumo reikalas, nieko baisaus. ir kaip keista bus po to, po Visko - universitetas bus baigtas, teks kraustytis iš bendrabučio, kur pragyvenau 3.5 metų. o dar kaip tik savaitgalį viena mergina paklausė manęs, ką ketinu veikti, kai baigsiu universitetą, ir aš nežinojau, ką jai atsakyt. liks darbas ir kas dar? kai baigiau mokyklą, jaudinausi dėl egzaminų, būsimų studijų, o dabar baigsiu universitetą ir viskas. nesitiki, jog žiemą ir pavasarį (kai labai nesinori mokytis) nebus sesijų, jaudulio, nervų. ir išvis - kas tada liks? darbas ir laisvalaikis, skirtas tik pomėgiams? keista ir netikra atrodo mano ateitis. todėl dabar dar dažniau prisimenu paskutinius metus mokykloje: tada bent jau buvo daugmaž aišku, jog rimtas gyvenimas manęs dar nelaukia, o dabar akivaizdu, jog po kelių mėnesių papulsiu į tą rimtą gyvenimą, kurio taip stengiausi išvengti ilgą laiką.

    nepyk už per ilgą komentarą ;)

  2.   rednails rašo:

    mėnesis su trupučiu, ouch

  3.   vynousmirth rašo:

    smagu gauti ilgus komentarus ;)

    Keista, jog tai, kas tau baigiasi, man dar tik prasideda. Yra ko bijoti, bet pagalvojus, tu jau turi darbą, esi šiek tiek labiau užtikrintas, nei tas, kuris baigia studijas ir apskritai nežino ką daryti, nes darbo pagal specialybę taip niekur ir neranda. Kartais ir man atrodo, kad jei kur ir įstosiu, jei kokią specialybę ir įgysiu, tai galbūt nerasiu darbo ir apskritai man ta profesija nebepatiks ir aš gailėsiuos, jog būtent ją pasirinkau. Atrodo, kad jei viskas ir nesibaigs labai blogai, tai bent jau ne taip, kaip aš norėsiu;)
    O dėl rimto gyvenimo, išties, atrodo, jog žmogaus paskirtis yra baigti mokyklą, studijas, ir iki gyvenimo galo dirbti. Atrodo, jog nebėra daugiau ko siekti, nors, galbūt, gyvenimas iš pradžių gali tapti toks rimtas, kaip rimtai bus į jį žiūrima.

  4.   deathblow rašo:

    ei, bet juk profesija tavo asmenybės neapibrėžia! aš tikrai niekad nesvajojau įgyti archyvaro profesiją, vaikystėj leidau pats sau laikraščius, mane traukė fantastika ir absurdas, ir archyvistikos studijos man netrukdė nei užsiiminėti absurdais, nei domėtis fantastika ;) aš net negaliu pasakyt, kad man patinka būti archyvaru, darbas man išvis yra toks dalykas, kad aš neleidžiu jam tapti labai svarbiu dalyku gyvenime. dirbu, tai dirbu, ir viskas. juk net darbe galvoju apie ką tik noriu, svajoju ir kuriu, o tokia minties laisvė man itin svarbi ;) aišku, gal ir negerai, kad nemąstau apie darbą tiek daug, kiek kiti, bet ką padarysi, man visada atrodė, kad 8h praleistos darbe negali pražudyti kitų 8h, kurias gyveni pats sau.

  5.   Nagerai rašo:

    Pamenu kai baigiau vidurinę. Taip troškau ištrūkti, kad dabar net nenoriu grįžti atgal, nelabai net noriu su klasiokais susitikt. Taip man gera buvo ištrūkti iš mokyklos.
    Vėliau sekė studijos. Brr. Vos ne vos sugebėjau pabaigti. Neskirdavau pirmadienio nuo šeštadienio, dienos nuo nakties. Būdavo darai darbus kiek jiegos leidžia, pamiegi pora valandų - vėl darbai. Bet univeras pasibaigė. Grupiokai išsiskirstė. Vėl gi, nelabai aš noriu juos sutikti.
    O toliau gyvenimo klaida (beveik) - įstojau į magistratūrą.

    Tai vat ir šiandien nežinau ko aš noriu. Studijuoju. Gerai. Bet nesikuriu savo gyvenimo. Gyvenu šia diena.
    Turiu pinigų - keliauju. Neturiu - sėžiu vietoj.
    Neturiu darbo kuriame reikėtų sėdėt nuo 8 iki 17 valandos. Nors gal jau reikėtų ir apie tokį susimastyt.
    Bet juk kol dar galima gyvent 100%, reikia ir gyvent.

    Tam ir skirti studentavimo metai.

    Tad, PIRMYN ;)

  6.   heyangele rašo:

    tu tokia jauna, o taip gražiai rašai.

  7.   deathblow rašo:

    kaip tau sekasi?

  8.   vynousmirth rašo:

    Būna ir geriau.. ;)
    Neseniai man išoperavo ne tą, ką reikėjo, ir dabar gan stipriai skauda randą, kurio apskritai netūrėtų būti, ir kuris, kaip kad daktarai bandė guosti, su laiku turėtų užsitraukti ir visai išnykti.
    Šeštadienį laikiau pirmąjį egzaminą. Svetimoje mokykloje teko pasiklysti tris kartus, o egzamino vykdytojas iš pirmo karto neatpažino mano nuotraukos pase. Pasas galios dar iki 2018 metų, o manęs jau neatpažįsta praėjus vos trims metams nuo jo įsigijimo!
    Šią savaitę baigiu mokyklą ir atrodo, jog jau pripratau prie tos minties, nes viskas nebeatrodo taip keista ir netikra, kaip kad buvo rašant šį įrašą. Nors laikas išties per daug greitai bėga.
    Dienoms keičiant vieną kitą vis dažniau pagalvoju, jog galbūt šiais metais išties būtų geriau apskritai nebandyti niekur įstoti, nei kad stoti bet kur. Tuo labiau, jog turiu neseniai atsiradusią galimybę tuos vienerius metus pagyventi toliau nuo Lietuvos ir viso kito. O ko gi daugiau reikia. Nebent tik tikėjimo, jog tie vieneri metai viską gražiai sudėlios mano galvoje ir aš galop suprasiu ko noriu ir ko iš tiesų man reikia.
    Dabar yra būtent tas laikas, kai viskas neaišku.

  9.   deathblow rašo:

    linkiu priimti teisingus sprendimus, kad nereiktų skendėt abejonėse, ir dar linkiu daug saulės ir maudynių šią vasarą ;)

  10.   vynousmirth rašo:

    Sunku patikėti, bet iš abejonių jau kaip ir išsikapsčiau, ačiū. Tau taip pat geros vasaros! ;)

  11.   rednails rašo:

    kaip vasara?;]

  12.   vynousmirth rašo:

    Daug darbo-mažai laiko. :) Nors, iš tiesų, tai neabejotinai viena geriausių mano vasarų! Tik gaila, jog jos tiek nedaug liko ir nuo Rugsėjo daug kas keisis. Gan lengvai pripratau prie to gyvenimo, kurį gyvenu dabar.

  13.   deathblow rašo:

    gal nuo rudens studijuosi Vilniuj? pamiršau, ar baigei šiais metais, ar kitais baigsi.

  14.   vynousmirth rašo:

    Baigiau šiemet. Studijos Kaune. Nežinau ką aš sau dėl to galvojau.

  15.   Miglė rašo:

    Galėtum jau parašyti kokį įrašą, nes labai įdomu, kaip tu dabar gyveni :)

  16.   vynousmirth rašo:

    Gyvenu taip, jog nei pati nesuprantu kaip. Gal dėl to ir nesirašo.

Rašyk komentarą