BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

aukštyn kojom

Dienomis žolėje sminga kojos ir batai nenori pajudėti iš vietos, pavasaris turi savų minusų, kurie naktimis mažai rūpi, nes klaidžiojama aklai, tamsoje, kur gatvės žibintai nespindi ir akys, pasiklydusios tamsoje, nieko nemato, o protui nerūpi. Tik ryte nubundi savoje lovoje, apsirengusi išvirkščią pižamą, susivėlusiais plaukais ir pajuodusiais paakiais. Tuo tarpu dar vakar buvę nauji batai tau šypsosi pro siaurą durų plyšį ir rodo, kur ir kaip praėjusį vakarą būta, po kokias balas braidyta ir kokiose parko ar sodo pelkėse įklimpta. Kartais savaitgaliai pavirsta į ilgas šventes, kurios taipogi daug pliusų neatneša, bet ar kada buvo kitaip? Ar buvo?

Tyliu, apsipirkinėju internete ir bijau, kad tai pradėjo man per daug patikti. Gimtadienio pinigai išleisti, šimtas litų pamesta, masažo kuponai nebegalioja-teks galvoti iš naujo. Masažistė buvo labai (per daug) rūpestinga ir vis klausinėjo ar man gerai, ar patogu, ar taip ir taip darant neskauda. Bet smilkalai ir muzika viską atpirko, aš išplaukdavau iš visų rūpesčių bent pusvalandžiui ir net įkyrių jos klausimų nebegirdėdavau. Taip ir sakytum: masažuokite mane visą dieną.

Kartais atrodo, kad aš per daug susikoncentravusi į pačią save. Tai sako ir literatūros rašinys, kuris man puikiai pavyko, pirmą kartą prirašiau daugiau nei reikėjo tema ,,Ar sunku būti savimi?”. Ir tos dvi pamokos, skirtos rašymui, taip greitai prabėgo, viską parašiau vienu prisėdimu ir žodžiai patys plaukte išplaukė, kaip niekada nebūdavo. Apie save su savimi galiu labai ilgai kalbėti.

O kartais atrodo, jog vienokių ar kitokių savybių viename ar kitame žmoguje tiesiog negaliu pakęsti, bet po kiek laiko pastebiu, jog pati taip pačiai elgiuosi. Niekada nemokėjau mokytis iš savo ir kitų klaidų, niekada per daug nemėgau panašių į save ir tos ,,mūsų” neigiamos pusės.

Ir Kovui įpusėjus galvoju, jog visko jau labai mažai liko, tik Gegužė ir Balandis, neteisinga tvarka. Norėčiau dar labiau paskubinti gyvenimą ir atsidurti rudenyje, bendrabutyje, ir žinoti, jog viskas baigėsi (ir prasidėjo) bent iš dalies laimingai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “aukštyn kojom”

  1.   Raminta rašo:

    “O kartais atrodo, jog vienokių ar kitokių savybių viename ar kitame žmoguje tiesiog negaliu pakęsti, bet po kiek laiko pastebiu, jog pati taip pačiai elgiuosi.” Būtent. O kaip kartais beprotiškai sunku sau tai pripažinti…

  2.   Tiltas per amžinybę rašo:

    Palaikymas ir stiprybės linkėjimai dvyliktokams, Žinau, koks sąmyšis galvoje ir visame kame, tačiau pasistenk rasti laiko sau, pasivaikščiojimams ir kitiems maloniems dalykams, kurie padės nesuklupti šioj finišo tiesiojoj :>

Rašyk komentarą